Merkurijus
“Statybų Pilotas” 10(151) 2007.10.31
SUNAIKINTI „MERKURIJŲ“: PENKI EGZEKUCIJOS SCENARIJAI
KAUNAS ABEJINGAI AUKOJA GERIAUSIUS NAUJOJO PAVELDO PASTATUS
Almantas Bružas
Geriausi architekto Algimanto Sprindžio projektai, XX amžiaus antroje pusėje realizuoti Kauno centre – ryškus pavyzdys, kad tikro architektūros profesionalo kūrybos nenuslopina nei vidutiniškos statybos galimybės, nei totalitarinės ideologijos reikalavimai. A.Sprindžio pastatai tiesiog įaugo į Kauno naujamiesčio urbanistiką, padėjo suformuoti svarbias miesto viešąsias erdves. 1966 metais pastatytas „Pramprojektas“ (su arch. V.Stausku), „Miestprojektas“ (1975) ir architekto B.Zabulionio centriniai VDU rūmai (tuomet – Politinio švietimo namai) kompoziciškai užbaigė Vienybės aikštę – pagrindinę miesto aikštę, laikomą bene harmoningiausia sovietmečiu suformuota viešąja erdve. Svarbiu jos elementu, sujungusiu į ansamblį skirtingus objektus ir padovanojusiu Laisvės alėjai skersinę pėsčiųjų S.Daukanto gatvę su fontanu, laikytina ir universali parduotuvė „Merkurijus“ (1983). Viešoji erdvė priešais jį – bene labiausiai mėgstama kauniečių ir yra tapusi susitikimų vieta.
Gaila, tačiau geriausius Kauno funkcionalizmo statinius nūdienos perstatymo vajus palietė greičiausiai. Pirmiausia buvo brutaliai perstatytas „Miestprojektas“, kiek vėliau – ne ką mandagiau rekonstruotas ir „Pramprojektas“. O štai dabar perstatinėjimo banga pasiekė ir „Merkurijų“ – ko gero, paskutinį iš reikšmingų architekto A.Sprindžio kūrinių.
Vieną gražią dieną priešais „Merkurijų“ atsirado palapinė su didžiulio multifunkcinio komplekso vizijomis, kurios reiškė, jog Laisvės alėjos simboliu daugeliui kauniečių bei miesto svečių buvęs pastatas bus nugriautas.
Ilgametį Laisvės alėjos pasididžiavimą prieš pusmetį įsigijusi bendra olandų ir kanadiečių grupė „Homburg“, atrodo, pasiryžusi pastatą tiesiog nušluoti nuo žemės paviršiaus, o jo vietoje pastatyti didžiulį mišrios paskirties kompleksą, kuriame būtų prekybos įstaigos, biurai ir, žinoma, butai.
PRAŽŪTINGA DETALIŲJŲ PLANŲ TYLA
„Statybų piloto“ žiniomis, „Merkurijaus“ sunaikinimo scenarijų užprogramavo detalusis sklypo planas (arch. R.Bridžiuvienė). „Detaliojo plano nesvarstėme Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų taryboje, nes, pradėjus jį derinti, ekspertų tarybos dar nebuvo, o po to vyko savininkų teismai“, – „Statybų pilotui“ sakė Kauno vyriausiasis architektas N.Valatkevičius. Taigi dokumentas buvo suderintas tyliai. Remiantis praėjusių metų pabaigoje patvirtintu „Merkurijaus“ sklypo detaliuoju planu, bus grąžintas perimetrinis užstatymas ir pasiektas 7 aukštų aukštingumas (iki 26,2 metro altitudės). Leidžiamas užstatymo tankis – 0,84, o užstatymo intensyvumas – net 7,8.
Naujiesiems „Merkurijaus“ savininkams pirmiausia reikėjo žmogaus, kuris apsiimtų švariai sutvarkyti urbanistinę šalinimo operaciją – be skrupulų, staigiai ir nelaukiant, kol visuomenė atsitokės. Misiją įgyvendinti apsiėmęs vienas Kauno „Akropolio“ architektų Algimantas Kančas tam pasitelkė savotiškos uždaros idėjų mugės formulę, tinkamą sukurti palankiai viešajai nuomonei. Beje, panašų spektaklį pirmas Kaune išbandė „Miesto planas“, kartu su investuotojais vasarą organizavęs Vilijampolės teritorijos greta santakos urbanistinių idėjų „vorkšopą“, o vėliau, kaip paaiškėjo, visai netyčia jį laimėjęs.
UŽDARŲ IDĖJŲ VIEŠAS PARADAS
„Statybų piloto“ žiniomis, dalyvauti užsakomojoje „Merkurijaus“ sklypo vystymo idėjų mugėje A.Kančas su investuotojais pakvietė po 3 architektų kolektyvus iš Vilniaus ir Kauno. Tačiau savo sumanymus pateikė tik Š.Kiaunės, E.Miliūno, G.Natkevičiaus studijos iš Kauno ir A.Šeiboko studija iš Vilniaus. Savąjį sklypo naujojo užstatymo variantą parengė ir paties A.Kančo kolektyvas. Buvo bandoma į „konkursą“ įvelti ir Architektų sąjungos Kauno skyrių, tačiau pastarasis atsisakė motyvuodamas tuo, kad ir sąlygos, ir pati organizavimo procedūra yra pernelyg abejotina.
Architekto A.Kančo studija savo pasiūlymą suformulavo iš 2 aiškiai atskirtų dalių. Prekybai ir biurams skirtas „L“ plano stiklinis tūris Laisvės alėjos ir S.Daukanto gatvės kampe, o gyvenamajai paskirčiai – korpusas kvartalo gilumoje. Nuo perimetrinio užstatymo linijos atitraukti kampinio korpuso 2 pirmieji aukštai, pasak A.Kančo, savo lenktomis formomis atlieptų į priešais stūksančio „Pienocentro“ (arch. V.Landsbergis-Žemkalnis) formas.
Architekto G.Natkevičiaus kolektyvas liko ištikimas sau ir parengė itin egocentrišką projektinį pasiūlymą. Pagal jo sumanymą pėsčiųjų gatvių sankirtą akcentuotų aptakių formų „O“ plano 7 aukštų komercinis statinys, o butams butų skirtas atskiras 9 aukštų bokštas sklypo gilumoje.
Architektų Š.Kiaunės ir A.Kiaunienės kolektyvas pateikė architektūriškai nuosaikesnę, tačiau, ko gero, intensyviausio užstatymo architektūrinę viziją. Užstatymas būtų „kvartališkas“, o didžiausias korpusas stūksotų S.Daukanto gatvėje. Beje, pastarąjį architektai Laisvės alėjos pusėje numatė užbaigti įspūdinga konsole, kuri kartu su Laisvės alėjos korpuso konsole apačioje sukurtų tam tikrą erdvės priešais „Merkurijų“ ženklą per du aukštus.
Vilniečio architekto A.Šeiboko kolektyvas pasiūlė gatvių kampe sutelkti visuomenines, S.Daukanto gatvės pusėje – biurų, o kvartalo gilumoje – gyvenamąsias patalpas. Jis bene vienintelis pabandė surasti Kauno centro tūrių ir erdvių kodą. Iš Naujamiesčio pastatų masteliui artimų tūrių vilniečiai sudėliojo gana margą kompoziciją, kurios akcentas – didžiulė konsolė viršuje. Pagal architekto A.Šeiboko sumanymą fasadai būtų apdailinti žalsvomis rankų darbo šamoto plokštėmis, kurios architektūrai esą suteiktų meno dvasios.
IDĖJAS VYSTYS KONKURSO ORGANIZATORIAI
E.Miliūno studijos parengtas eskizas tarsi iššaukė smetonines „Pienocentro“ dvasias. Architektai pasuko kitu keliu – būstams paskyrė ne kvartalo gilumą, o pėsčiųjų zonos pusę – čia numatyto 6 aukštų pastato 4 viršutinius aukštus virš komercinės dalies. Pagal autorių sumanymą pastato viršutinė dalis būtų dvigubu fasadu, langų ritmas – kintantis.
E.Miliūno studijos architektų pastangos prisiderinti prie smetoninės architektūros neliko nepastebėtos. Iš verslininkų, architektų ir pareigūnų sudarytos idėjų mugės vertinimo komisijos manymu, geriausia būtų vystyti būtent šio kolektyvo idėjas. Vis dėlto ir šis darbas nestokojo trūkumų – į akis krito pernelyg vientisas užstatymo charakteris, dirbtinai atrodė ir „parazitinio“ antstato idėja. Beje, autoriai būtent pastarajam elementui patikėjo pabrėžti sankryžos urbanistinę svarbą.
„Statybų piloto“ žiniomis, E.Miliūno studijos idėjas toliau vystys ne patys autoriai, o… idėjų mugę surengęs architekto A.Kančo kolektyvas.
Kad surengti tikro architektūrinio konkurso net nebandyta, patvirtino ir keistokas idėjų mugės recenzavimas, ir diskusijų stoka. Recenzentas, nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos specialistas A.Gučas iš Vilniaus konkursinius darbus sakė pamatęs tik prieš pat savo pasisakymą. Beje, A.Gučas pripažino, jog „Merkurijus“ Laisvės alėjoje galėtų stovėti ir toliau. Recenzentas surado vos vieną „rimtą“ priežastį, dėl kurios pastatas galėtų būti nugriautas – prastą dabartinį jo funkcionavimą. „Laikui bėgant, „Merkurijaus“ architektūra atrodytų dar geriau“, – visgi pripažino specialistas.
Investuotojų poreikiams pritaikyti esamo pastato, deja, nepabandė nė viena idėjų mugėje dalyvavusi architektų grupė.
NUOSPRENDĮ PASIRAŠĖ PAVELDO EKSPERTAI
„Konkursas“, atrodo, buvo visai sėkmingas. Apie jį žinojo ir į „viešą“ pristatymą susirinko kone vien suinteresuoti asmenys, patys dalyviai, žiniasklaidos atstovai ir vienas kitas paveldo specialistas. Greičiausiai dėl to neįvyko ir skelbtas viešas idėjų aptarimas. O vienas kitas netyčia užklydęs „pašalinis“ neturėjo ko diskutuoti: „popieriai“ suderinti, architektas – aiškus, o pastatas – paruoštas nugriauti. Taigi iki tol organizatorių kruopščiai slėptas ir staiga išslaptintas parduotuvės nugriovimo „paktas“ tiek Kauno visuomenę, tiek architektų bendruomenę užklupo nepasiruošusią.
Nuošalyje nuo „Merkurijaus“ naikinimo reikalų kol kas lieka Lietuvos architektų sąjunga, ne taip seniai įteikusi A.Sprindžiui Architektūros riterio ordiną Nr.1.
Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vadovė Irena Vaškelienė „Statybų pilotui“ sakė, kad visi urbanistiniai pertvarkymai saugomose teritorijose yra atsakingai nagrinėjami. Pasak jos, paveldosauginiu požiūriu „Merkurijaus“ pastatą ekspertai įvertino prieš kelerius metus. „Tuomet buvo nustatyta, jog parduotuvė sovietmečiu pastatyta urbanistiškai neteisingai – ardant istorinę planinę Naujamiesčio struktūrą, taip pat buvo sukritikuota ir jo tūrių kompozicija bei architektūrinė raiška“, – dėstė I.Vaškelienė.
Pasak pareigūnės, posėdyje dalyvavę paveldotvarkos ekspertai vienbalsiai (!) nusprendė, jog objektas valstybiniu lygiu saugoti nevertas. „Po tokios ekspertų išvados Kultūros paveldo departamento Kauno padalinys neturi jokių juridinių galių jo saugoti“, – sakė I.Vaškelienė. Pasak jos, „Merkurijus“ galėtų būti saugomas nebent miesto lygmeniu, bet iniciatyvos tada turėtų imtis pati savivaldybė. „Kultūros vertybių departamentas nėra miesto valdytojas, o tik valstybinį interesą sauganti institucija“, – aiškino departamento padalinio vadovė.
Tačiau I.Vaškelienė „Statybų pilotui“ prisipažino, jog valstybinės paveldo apsaugos institucijos nėra suformulavusios aiškaus požiūrio į naująjį paveldą, neturi ir jo tvarkymo strategijos.
NĖRA NAUJOJO PAVELDO TVARKYMO STRATEGIJOS
Susidaro įspūdis, kad geriausi naujojo paveldo pastatai gali ir nebesulaukti, kol bus sukurta Naujojo paveldo tvarkymo strategija ir nustatyti vertinimo kriterijai. Be to, kyla abejonių, ar naująjį paveldą iš akies kompetentingai gali įvertinti daugiausia XIX amžiaus ir senesnę architektūrą tyrinėjantys ekspertai. Tuo labiau kad architektūros mokslininkai Lietuvos pokarinio laikotarpio statinius yra dar labai mažai tyrinėję.
Tačiau, I.Vaškelienės manymu, šaukštai dar ne po pietų. Pasak jos, pristatytosios konkursinės vizijos neturi jokios juridinės galios, todėl „Merkurijų“ dar galima išsaugoti. „Čia iniciatyvą turėtų rodyti pati visuomenė, visuomeninės organizacijos, pavyzdžiui, Lietuvos architektų sąjunga“, – pabrėžė I.Vaškelienė. Anot pareigūnės, tada statinio ateitis galėtų būti nagrinėjama iš naujo – pagal dabartinę įstatymų bazę, kuri neseniai yra pasikeitusi.
„Statybų piloto“ žiniomis, visus ginčytinus klausimus Kaune saugomose teritorijose dabar svarsto specialiai tam sukurta akademiko Algimanto Miškinio vadovaujama Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba prie Kauno kultūros paveldo skyriaus. Šio skyriaus vedėjas Rimgaudas Miliukštis „Statybų pilotui“ patvirtino, kad objektą šiai tarybai svarstyti gali pateikti bet kokia visuomeninė organizacija, tačiau, pasak specialisto, svarstoma tik turint ekspertų tyrimo rezultatus – nustatytas jo vertingąsias savybes. „Dėl „Merkurijaus“ atvejo kol kas niekas į tarybą nesikreipė“, – sakė valdininkas.